pažabas

pãžabas sm. (3^b) 1. ppr. pl. J, Dkšt, Slk, Lkm vidinė tinklo sparno dalis ties gerkle, motnios pradžia: Pažabai jungia tinklo sparnus prie kulio Klt. Gera buvo valkšnė, ištraukėm leščių iki pačių pažabų Rš. Pakelk už pãžabo, kad neišbėgt žuvys Ds. 2. Užp prk. tarpkojis, dvišakumas: Kur brendi valig pãžabo! Ds. Sniego iki pažabų̃ Ds. Lig pažabų̃ sniegan Ob. 3. apkaba, sankaba: Pãžabas balkio apžabina rąstą J.